IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMO NETRADICINĖSE GAMTINĖSE APLINKOSE YPATUMAI

Aplinka, kurioje vyksta ugdymas daro didžiulę įtaką vaiko norui dalyvauti ugdymo procese. Ugdymas netradicinėje gamtinėje aplinkoje (miške, parke, prie tvenkinio, paplūdimyje ir pan. ) reiškia teorinių žinių integraciją praktinėje veikloje gamtoje. Tokioje aplinkoje, kad pasiektų numatytų ugdymosi rezultatų, ikimokyklinio pedagogai kuria situacijas patirtiniam vaikų ugdymui(si), koordinuoja jų procesą. Straipsnyje siekiama atsakyti į numatytus probleminius klausimus: kuo organizavimas skiriasi nuo darželio grupės kas būdinga amžiaus ugdymui netradicinėse gamtinėse aplinkose bei su kokiais iššūkiais susiduria išvykas organizuojantys pedagogai? Tyrimo tikslas – nustatyti organizavimo ypatumus. metodai: mokslinės literatūros analizė, focus tyrimas, kokybinė (content) duomenų analizė. Focus tyrime dalyvavo 43 informantai iš keturių Klaipėdos įstaigų. Tyrimui dalyviai pasirinkti taikant kokybinio tyrimo netikimybinės imties patogųjį atrankos būdą. Išanalizavus rezultatus galima teigti, jog pedagogas, būdamas aktyvus situacijų kūrėjas moderatorius, organizuodamas veiklas bendradarbiauja kitomis įstaigomis, kolegomis, tėvais, kitais specialistais. Netradicinėse vaikai jaučiasi labiau atsipalaidavę, stipriau reiškiamos emocijos, smalsesni, susidomėję, motyvuoti veikti. Šioje ugdoma vaizduotė, kūrybiškumas, ilgalaikė atmintis, dėmesys pojūčiai. Visa tai pagerina informacijos supratimą įsisavinimą. Papildomos intelektinės laiko sąnaudos, detalus veiklų planavimas, saugumo užtikrinimas išvykos metu, finansinių klausimų sprendimai, orų permainos, gamtoje tykantys pavojai, raidos ypatumai yra įvardijami kaip iššūkiai organizuojant ugdymą aplinkose. Taip pat pastebimas tėvų pasitikėjimo pedagogu trūkumas.